ἀμφιθόωκος

ἀμφίθρεπτος

ἀμφιθρῴσκω
ἀμφί·θρεπτος, ος, ον, épais, ou coagulé (litt. bien nourri) tout autour, en parl. de sang, Soph. Tr. 572.
Étym. ἀ. τρέφω.