ἀνυμνέω-ῶ

ἀνύμφευτος

ἀνυμφής
ἀ·νύμφευτος, ος, ον :
1 non marié, Soph. El. 165 ||
2 p. suite, né d’un mariage qui n’a pas été heureux, Soph. Ant. 980.