βαθύϋπνος

βαθύφρων

βαθύφυλλος
βαθύ·φρων, ων, ον, gén. ονος [ᾰ‽] à l’esprit profond, aux desseins profonds, Pd. N. 7, 1 ; Plut. Sol. 14.
Étym. β. φρήν.