ἐνδύναμος

ἐνδυναμόω-ῶ

ἐνδυναστεύω
ἐνδυναμόω-ῶ (ao. pass. ἐνεδυναμώθην) [ῠᾰ] rendre fort ou puissant, NT. 1 Tim. 1, 12 ; au pass. NT. Rom. 4, 20 ; fig. se fortifier (dans sa vanité) Spt. Ps. 51, 9.
Étym. ἐνδύναμος.