ὑπόϐρυχα

ὑποϐρυχάομαι-ῶμαι

ὑποϐρύχιος
ὑπο·ϐρυχάομαι-ῶμαι [ῡχ]
1 gronder sourdement ou un peu, Luc. Am. 6 ; Nonn. D. 43, 316 ; Triphiod. 319 ||
2 respirer profondément, Adam. Physiogn. 2, 27, p. 428.