ὑψίδρομος

ὑψίζυγος

ὑψίζωνος
ὑψί·ζυγος, ος, ον [ῠγ] assis sur un trône (litt. sur un banc de rameur) élevé, ép. de Zeus, Il. 4, 166, etc. ; Hés. O. 18.
Étym. ὕ. ζυγόν.