συναμπρεύω

συναμύνω

συναμφιάζω
συν·αμύνω [ᾰῡ prés., fut.] venir au secours de, dat. Eur. I.A. 62 ; Jos. B.J. 2, 20, 7 ||
Moy. m. sign. Ps.-Eratosth. Cat. 33 ; El. N.A. 8, 36.