ταρτημόριον

Ταρτήσσιος

Ταρτησσός
Ταρτήσσιος, α, ον, de Tartèssos, Ar. Ran. 4, 192, 475, etc. ; οἱ Ταρτήσσιοι, Hdt. 4, 192, les habitants de Tartèssos ou Tartèsos.
Étym. v. le suiv.